Užmėtymas akmenimis
Užmėtymas akmenimis Senajame Testamente buvo įprasta mirties bausmė.
Akmenimis galėjo būti užmėtomi ir žmonės, ir gyvūnai, tačiau pastarųjų pavyzdžių žinoma nedaug. Vienas jų – kai jautis nužudo vyrą ar moterį Išėjimo 21:28
Užmėtymas akmenimis Senajame Testamente
Mozės įstatymuose užmėtymo akmenimis klausimu randama įvairių nurodymų. Priežastys, dėl kurių žmonės turėjo būti užmėtomi akmenimis, buvo šios:
- religiniai nusikaltimai, pavyzdžiui, dvasių iškvietimas (Kunigų 20:27
) arba vaikų aukojimas (Kunigų 20:1 ); - seksualiniai nusikaltimai, pavyzdžiui, neištikimybė (Kunigų 20:10
); - netyčinis nužudymas ir žmogžudystė;
- nepaklusnumas tėvams (Pakartoto įstatymo 21:18-21
); - pagrobimas;
- melagingas liudijimas;
- valstybės išdavimas.
Ar šių nusižengimų vykdytojai iš tiesų visada buvo užmėtomi akmenimis, žinoti negalime.
Prieš užmėtant pasmerktąjį akmenimis, nusikaltimo liudininkas turėdavo uždėti ant jo galvos rankas. Tuomet buvo sviedžiamas pirmasis akmuo. Užmėtymas akmenimis paprastai vykdavo už miesto sienų.
Nužudytą vyrą ar moterį reikėdavo palaidoti tą pačią dieną. Kartais kūnas dar būdavo pakabinamas ant medžio kaip įspėjimas.
Užmėtymas akmenimis Naujajame Testamente
Naujojo Testamento laikais užmėtymo akmenimis aplinkybės kiek pasikeitė. Pasmerktasis pirmiausia būdavo nustumiamas nuo kokios nors aukštos vietos, kad netektų sąmonės ir paties užmėtymo akmenimis jau nepajaustų.
Viena žinomiausių istorijų apie užmėtymą akmenimis Naujajame Testamente yra Stepono mirtis Apaštalų darbų 7:54-60
Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)
Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams. Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<
