Erodas Antipas

Erodas Antipas – Erodo Didžiojo sūnus. Po tėvo mirties, nuo 4 m. pr. Kr. iki 39 m., jam pavedama valdyti Galilėjos ir Perėjos sritis. Erodas Antipas nukirsdino Jonui Krikštytojui galvą. Pagal Luko Evangeliją, jis taip pat dalyvauja nuteisiant Jėzų mirti.

Po Erodo Didžiojo mirties 4 m. pr. Kr., jo valdyta karalystė padalijama trims jo sūnums: Archelajui, Erodui Pilypui ir Erodui Antipai. Romėnai Erodą Antipą paskiria Galilėjos, šiaurėje, ir Perėjos, kitoje Jordano upės pusėje, tetrarchu.

Iš trijų brolių Erodas Antipas buvo sumaniausias valdovas. Kaip ir jo tėvas, jis po savo mirties palieka grandiozinių statinių paveldą. Svarbiausias jo statinys – naujoji sostinė ant Galilėjos ežero kranto. Šį miestą jis pavadina Tiberijumi, tuometinio Romos imperatoriaus Tiberijaus garbei. Šis statybos projektas yra ne tik be galo didelis, bet ir prieštaringas, nes Tiberijas pastatytas ant buvusių kapaviečių, todėl daugelis žydų atsisako ten kurtis bei gyventi.

Pagal Naujojo Testamento liudijimą, Erodas Antipas Jonui Krikštytojui nukirto galvą, nes Jonas nepritarė jo vedyboms su pusbrolio Pilypo žmonos Erodiados (Mato 14:1-6, Morkaus 6:14-22 ir Luko 9:7-9). Juozapas Flavijus taip pat pamini Erodo Antipos konfliktą su Jonu Krikštytoju, tačiau kaip pranašo mirties priežastį visų pirma nurodo Erodo baimę dėl galimų politinių neramumų.

Pagal Luko 23:7-15, Erodas Antipas taip pat dalyvauja Jėzaus egzekucijoje. Jėzus buvo kilęs iš Galilėjos, kuri priklausė Erodo Antipos jurisdikcijai. Dėl šios priežasties Pilotas siunčia Jėzų pas Erodą galutiniam nuosprendžiui. Erodas džiaugiasi sutikęs Jėzų, nes daug buvo girdėjęs apie jį bei jo stebuklus, bet kai Jėzus neatsako į jo klausimus, Erodas pasiunčia jį atgal pas Pilotą, pavesdamas nuosprendį skelbti šiajam.

Erodas Antipas išsilaiko valdžioje iki 39 m., kol jo sūnėnas Erodas Agripa I apkaltina jį rengiant sąmokslą prieš Romos imperatorių Kaligulą. Imperatorius ištremia Erodą Antipą į Galiją.