Moabas ir Moabitai
Moabitai tai Moabo krašto gyventojų pavadinimas. Jų teritorija buvo tarp Arnono ir Zeredo upių, dabartinės Jordanijos vakaruose. Jie buvo artimai giminingi izraelitams. Jų kalba mažai skyrėsi nuo hebrajų kalbos, o jų genties dievo Kemošo samprata tam tikru atžvilgiu primena senovės izraelitų religiją.
Nors moabitai buvo artimai gimininga tauta, jie nuolat konfliktavo su izraelitais. Dėl šios priežasties Biblijoje jie turi prastą reputaciją. Taigi Genesis 19:30-38
Moabo ištakos
Pavadinimą „Moabas“ pirmiausia sutinkamas faraono Ramzės II laikų tekstuose Egipte. Kai apie 1200 m. pr. Kr. Jūros tautos visiškai sutrikdė trapią pusiausvyrą Vakarų Azijoje, moabitams atsirado galimybė išlaikyti jų gyvenamą teritoriją savo nuolatinėje kontrolėje ir įkurti karalystę.
Konfliktai su izraelitais
Moabitai norėjo išplėsti savo teritoriją į šiaurę. Dėl to kilo konfliktas su izraelitais, kurie dalį srities į šiaurę nuo Arnono laikė savo palikimu. Stipri neapykanta tarp dviejų tautų matoma ir iš daugybės pranašysčių prieš Moabą, kurias sutinkame Senajame Testamente (Isaiah 15-16
Vėlesnė Moabo istorija
732 m. pr. Kr. Asirijos karalius Tiglat Pileseras III Moabą pavertė vasaline valstybe. Žlugus Asirijos imperijai, Moabas tapo Babilono duoklininku. 582 m. pr. Kr. jį aneksavo Naujojo Babilono karalius Nebukadnecaras II. Moabitai ir toliau egzistavo kaip tauta Persijos laikotarpiu (žr. Ezra 9:1
Kviečiame prisijungti!
Užsiregistravę ir prisijungę nemokamai galėsite: Prenumeratoje papildomai: