Ašera

Ašera – kanaaniečių deivė, plačiai garbinama didžiojoje senovės Artimųjų Rytų dalyje. Senajame Testamente hebrajišku žodžiu „ašerah“ taip pat dažnai buvo vadinamas medinis stabas, stulpas – deivės simbolis.

Senovės Babilonijoje Ašera buvo laikoma amoritų dievo Amuru sutuoktine. Ugarito tekstuose ji minima kaip Elo, aukščiausio dievo, sutuoktinė. Ašera vadinama septyniasdešimties dievų motina, įskaitant ir dievą Baalą.

Izraelyje aptinkama įvairių įrašų, kuriuose minima ir Ašera. Šiuose įrašuose kalbama apie „YHWH (Jahvę) ir jo Ašerą“. Manoma, kad ji kartais buvo laikoma YHWH (Jahvės) sutuoktine ir garbinama kaip jo porininkė. Jos vaidmuo galėjo būti – užtarti žmones JHWH (Jahvės) akivaizdoje.

Ašera taip pat žinoma ir iš Senojo Testamento. Ji minima kaip deivė, bet dažnai žodis „ašera“ reiškia ir tą deivę simbolizuojantį medinį stulpą. Manoma, kad tokie Ašeros stulpai buvo statomi aukojimo vietose Izraelyje, kur buvo garbinami dievai. Kartais Ašera buvo garbinama kartu su Izraelio Dievu, o kartais kartu su Baalu. Šią religinę praktiką Šventasis Raštas smerkia.

Senojo Testamento tekstai, kuriuose minima deivė Ašera, griežtai pasmerkia jos garbinimą. Teigiama, kad garbindami Ašerą izraelitai prisidėjo prie Šiaurės (Izraelio) ir Pietų (Judo) karalysčių žlugimo (žr., pavyzdžiui, %2 Karalių 17:16%}).