Dešimt Dievo įsakymų: turinys

Dešimtyje Dievo įsakymų yra užrašyti pagrindiniai principai, kaip žmonės turėtų elgtis su Dievu ir vieni su kitais. Čia įsakymai pateikiami Kiekvienam įsakymui pateikiamas trumpas paaiškinimas.

Pirmajame įsakyme Dievas reikalauja, kad jo žmonės garbintų tik jį vieną, ir negarbintų kitų dievų.

Antrasis įsakymas draudžia bet kokią stabo garbinimo formą. Tai apima ne tik kitų tautų dievų atvaizdus, bet ir paties Izraelio Dievo atvaizdus.

Senovės Artimuosiuose Rytuose žmonės tikėjo, kad dievų statulos suteikia jiems tam tikrą galią šiai pavaizduotai dievybei. Stabo garbinimu, buvo galima užsitikrinti dievybės palaiminimą ir apsaugą. Antrasis įsakymas aiškiai parodo, kad Izraelio Dievas yra suverenus Dievas; žmonės negali jo kontroliuoti ir negali bandyti to daryti.

Sakoma, kad Dievo vardas turi galią. Žmonės neturi naudotis Dievo vardu, kad patys įgytų valdžią. Pavyzdžiui, jie neturi naudoti Dievo vardo kam nors keikti ar melagingai liudyti.

Šabas (septintoji diena) paskirtoji poilsio diena tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Ši diena taip pat skirta apmąstyti, kaip Dievas išgelbėjo savo žmones iš Egipto vergovės (Deuteronomy 5:15).

Penktasis įsakymas yra skirtas nebūtinai mažiems vaikams, bet apskritai šeimos vieneto – vieno svarbiausių (izraelitų) visuomenės sudedamųjų dalių – išsaugojimui.

Hebrajų Biblijoje vartojamas žodis reiškia „žmogžudystę“, t. y. už įstatymo ribų esantis žmogaus gyvybės atėmimas. Galbūt šia taisykle buvo tikslingai siekiama sustabdyti atskirus kraujo keršto veiksmus. Ši taisyklė taip pat gali būti susijusi su nehumanišku elgesiu, kuris baigiasi mirtimi.

Septintasis įsakymas apsaugo santuoką. Ji draudžia lytinius santykius tarp vyro (vedusio ar vienišo) ir kito vyro žmonos.

Čia draudžiama vogti kito asmens turtą. Gali būti, kad tekste taip pat kalbama apie žmonių vagystes, kuomet grobiamas žmogus ir paverčiamas vergu.

Devintasis įsakymas draudžia žmonėms melagingai liudyti prieš ką nors teisėjo akivaizdoje. Dėl tokių melagingų parodymų žmogus gali būti neteisingai pasmerktas mirčiai (žr. 1 Karalių 21:8-14).

Dešimtasis įsakymas smerkia geidulingą kito žmogaus ar tau nepriklausančio dalyko troškimą. Juo taip pat smerkiami bet kokie veiksmai, kurių imamasi bandant pasisavinti geidžiamus daiktus ar žmones.

Atkreipkime dėmesį, kad yra ir alternatyvūs šių įsakymų numeravimo būdai, pavyzdžiui, sujungiami 1 ir 2 įsakymai, o 10-tasis išskiriamas į du. Plačiau apie tai - šiame straipsnyje.