Paaukotų gyvulių mėsa

Aukojant deginamąją auką gyvūnas turėjo būti visiškai sudeginamas. Tačiau to nebuvo reikalaujama aukojant kitas gyvūnų aukas. Pastaruoju atveju dalis mėsos buvo paliekama maistui.

Paaukotų gyvulių mėsos valgymo taisyklės

Nustatyta paaukotų gyvulių mėsos dalis visada būdavo skiriama kunigui. Jam tekdavo paaukoto gyvūno dešinė užpakalinė koja ir krūtinė. Aukojant bendravimo auką taip dalį mėsos pat buvo leidžiama suvartoti atnašą atnešusiam asmeniui.

Paprastai mėsą reikėdavo suvalgyti aukojimo dieną, tačiau kai kuriais atvejais ją buvo leidžiama valgyti ir kitą dieną. Bet jei paaukotų gyvulių mėsa buvo valgoma vėliau nei nurodoma, tai buvo laikoma nuodėme. Be to, jei mėsa buvo prisilietusi prie ko nors nešvaraus, jos daugiau nebuvo galima valgyti.

Paaukotų gyvulių mėsa ir gyvulių atnašos pirmosiose krikščionių bendruomenėse

Pirmosiose krikščionių bendruomenėse buvo diskutuojama, ar žmonės gali valgyti paaukotų gyvulių mėsą, likusią nuo aukų stabams (žr. Apaštalų darbų 15:29 ir 1 Korintiečiams 8).

Susijusios Rašto vietos

1 Korintiečiams 8 Apaštalų darbai 15.29 Kunigų 7.15 - Kunigų 7.21

Na štai - ir atėjo laikas prenumeratai :)

Už 12€ per metus klausykite Audio Naująjį Testamentą, lyginkite visus čia pateiktus Biblijos vertimus, skaitykite visą Biblijos Žinyną, tyrinėkite jo žemėlapius, kopijuokite Biblijos tekstą asmeniniams tikslams.

Prenumeratą įsigysite >> spausdami čia <<