Piemenų reikmenys

Piemenys savo kaimenę paprastai nugindavo labai toli nuo gyvenamų vietų ir dažnai ten ilgam apsistodavo. Todėl buvo labai svarbu gerai viskuo apsirūpinti.

Piemenys vilkėjo ilgą apatinį drabužį su diržu aplink juosmenį. Viršuje buvo dėvimas storas apsiaustas, dažnai austas iš kupranugarių vilnos. To ypač reikėjo naktį, nes nakvojant laukuose galėjo būti labai šalta. Paprasta kaklaskarė, virve ar juosta rišama ant galvos, dieną saugojo veidą nuo saulės kaitros.

Piemens lazda buvo ilga, tiesi ir su riestu galu. Ji pirmiausia tarnavo kaip ramstis keliaujant per kalvotas, nelygias vietoves. Be to, savo lazda piemuo naudodavosi vesti avis į priekį ir laikyti jas būryje (Michėjo 7:14) arba išvesti iš pavojingų vietų. Galiausiai lazda padėdavo piemeniui avis suskaičiuoti: leisdamas pereiti avims per savo lazdą (Kunigų 27:31-33 ir Ezechielio 20:41) piemuo sugindavo jas vieną po kitos į avidę.

Norėdamas apsaugoti savo kaimenę nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui hienų ar šakalų, piemuo savo lazdos iš rankų nepaleisdavo. Tai buvo sunki, iš storos šakos pagaminta lazda – vėzdas. Tokios lazdos-vėzdo storgalys buvo prismaigstytas akmeninių ar metalinių spyglių. Ji buvo segama prie diržo.

Kitas piemens ginklas buvo svaidyklė, naudojama ne tik laukiniams gyvūnams nuvyti, bet ir avims ganyti. Piemenys paleisdavo akmenį tiesiai priešais jau pradedančią nuklysti avį, kad su sugrįžtų į pulką.

Piemens krepšys buvo iš odos ar audeklo pagamintas maišelis, kuriame jis laikydavo savo asmeninius daiktus ir kai kurias priemones. Toks krepšys buvo nešiojamas per petį arba tvirtinamas prie diržo aplink juosmenį. Einant kautis su Galijotu Dovydo maišelis buvo pilnas akmenų svaidyklei (1 Samuelio 17:40).

Savo krepšyje piemuo visada turėjo ragą, pripildytą alyvuogių aliejaus, kad galėtų juo gydyti visokias savo kaimenės žaizdas. Daugelis piemenų maišelyje taip pat turėjo fleitą, kurios melodija avis nuramindavo. Šis muzikos instrumentas buvo gaminamas iš dviejų tuščiavidurių nendrių. Apie tokią fleitą kalba Teisėjų 5:16.