Moliniai dirbiniai ir švarumo įstatymai

Yra dvi žydų įstatymo pastraipos, kuriose kalbama apie puodininkystę ir švarumą.

Numbers 31:22-23 skaitome, kad „ Auksas, sidabras, varis, geležis, alavas ir švinas – visa, kas gali atsispirti ugniai – turi būti apvalyta ugnimi ir bus apvalyta. Nepaisant to, jie turi būti apvalyti ir apvalymo vandeniu. O kas negali atsispirti ugniai, turi būti nuplauta vandeniu.“ Tai reiškia, kad pagal šį įstatymą nešvarūs molio dirbiniai gali būti apvalyti ugnimi ir vandeniu.

Bet Leviticus 11:33 skaitome, kad „Jei kas nors jų įkristų į indą iš molio, viskas jo viduje bus nešvaru, ir indą sudaužysite.“ Tai reiškia, kad nešvarus molio dirbinys negali tapti vėl švarus, tad turi būti sudaužytas.

Apsivalymo vonių, vadinamųjų mikvehs prieigose, rasta molinių dirbinių. Šie objektai buvo rasti nesudužę. Jie buvo pagaminti antrojo ir pirmojo amžiaus pr. Kr. pradžioje. Gali būti, kad tai buvo objektai, apvalyti pagal Skaičių knygos 31 skyriuje užrašytą įstatymą.

Tačiau nerandama nepažeistų molio dirbinių, pagamintų vėlesniu laikotarpiu, kurie būtų mikvehs patalpose ar jų prieigose. Visgi yra rasta skylėtų puodų. Atrodo, kad tai atitinka Kunigų knygos 11 skyriuje aprašytus nuostatus.

Tai gali reikšti, kad maždaug pirmojo amžiaus pr. Kr. viduryje, laikantis griežtesnių Kunigų knygoje aprašytų taisyklių, pasikeitė mąstymas apie molio dirbinius ir švarumą. Ši mąstymo raida sutampa ir su didesniu akmeninių indų naudojimu.