Adomas

Adomas yra vyras, kuris kartu su Ieva sudaro pirmąją Biblijoje paminėtą žmonių porą. Adomas yra žmonijos protėvis. Adomas ir Ieva gyveno Edeno sode iki to laiko kai Dievas juos iš sodo išvarė. Kartu jie yra Kaino, Abelio ir Seto tėvai.

Adam reiškia „žmogus“ arba „vyras“. Šis vardas yra labai panašus į hebrajų žodžio „žemė“ arba „žemės paviršius“. Iš šio Adomo vardo reikšmės galima suprasti,  kad Adomas buvo padarytas iš žemės (Genesis 2:7) dulkių. Į Adomą, Pradžios knygos 1-3 skyriuose visada kreipiamasi kaip į „žmogų“. Tik tuomet, kai jis išvaromas iš Rojaus kartu su Ieva, jis pavadinamas „Adomas“ (Genesis 4:1).

Adomui yra duodama užduotis dirbti ir rūpintis Edeno sodu, rojumi (Genesis 2:15). Šiai užduočiai atlikti jis yra vienas, ir Dievas mato, kad tai nėra gerai. Adomas neranda sau tinkamo bendrininko tarp gyvūnų.

Todėl Dievas užmigdė žmogų giliu miegu. Iš Adomo šonkaulio Dievas padarė moterį (Genesis 2:22). Ši moteris su Adomu yra vienos kilmės. Adomas atpažįsta save joje.

Adomui ir Ievai neleidžiama valgyti medžio, esančio sodo viduryje, vaisių. Kai žalčiui gundant Ievą, jie visgi paragauja medžio vaisių, jie pamato, kad yra nuogi. Jie bando pasislėpti nuo Dievo, bet Dievas žmones šaukia.

Dievas klausia žmogaus, ar jis valgė vaisių nuo šio medžio. Adomas patvirtina, kad valgė, bet dėl to kaltina moterį. Savo ruožtu moteris kaltina žaltį, kuris ją suviliojo (Genesis 3:11-13). Už bausmę, jie turi palikti Edeno sodą. Nuo šio momento Adomas turės sunkiu darbu dirbti žemę ir užsiauginti maisto.

Už sodo, Adomas ir Ieva susilaukia dviejų sūnų Kaino ir Abelio. Bet Kainas nužudo savo brolį Abelį. Adomui būnant 130 metų amžiaus, jis ir Ieva susilaukia dar vieno sūnaus Seto (Genesis 5:5).