Amosas

Amosas buvo ūkininkas iš Tekojos vietovės pietinėje karalystėje – Jude. Kaip pranašas jis iškilo šiaurinėje karalystėje – Izraelyje, karaliaus Jeroboamo II laikais, apie 750 m. pr. Kr.

Pranašo Amoso, vieno iš dvylikos „mažųjų pranašų“, knyga pavadinta jo vardu.

Amoso vardas reiškia „durininkas“.

Kartais pranašas Amosas painiojamas su pranašo Izaijo tėvu Amocu (Izaijo 1:1), bet tai nėra vienas ir tas pats asmuo. Hebrajų kalboje šiedu vardai rašomi skirtingai.

Amosas buvo avių ganytojas ir figų augintojas iš Tekojos. Ši vieta buvo už maždaug 15 km į pietus nuo Jeruzalės. Tačiau Dievas Amosui duoda užduotį: vykti į šiaurinę karalystę – Izraelį ir ten pranašauti.

Izraelio vadovai nepatenkinti kritiškais Amoso žodžiais. Jie jam sako: „Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten pelnykis duoną ir pranašauk“ (Amoso 7:12). Bet Amosas atsako: „Aš nebuvau nei pranašas, nei pranašo sūnus, aš buvau kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas“ (Amoso 7:14)

Amoso laikais tiek Izraelis, tiek Judas išgyveno taikos ir klestėjimo metą. Iš to daugiausia naudos turėjo turtingieji. O šie neturtinguosius išnaudojo. Savo pranašystėse Amosas kritikuoja socialinę neteisybę ir nelygybę. Jis taip pat kritiškai vertina kitas neigiamas gerovės pasekmes, pavyzdžiui: godumą, išlaidavimą, korupciją ir stabmeldystę.

Amosas perspėja žmones, kad Dievas nubaus juos už jų neteisybę. Jis praneša, jog priešai sunaikins jų sostinę Samariją ir sugriaus nuostabius rūmus (Amoso 3:11-15).

Ši pranašystė išsipildė 722 m. pr. Kr., kai asirai užėmė ir užgrobė Samarijos miestą. Taip šiaurinės karalystė – Izraelis – liovėsi egzistavusi.