Paulius ir kiti apaštalai

Pagal Apaštalų darbų knygą, Paulius beveik visada gerai sutaria su apaštalais Jeruzalėje. Bet iš Pauliaus laiškų matyti, kad pats Paulius tai mato visiškai kitaip. Jis mano, kad kiti apaštalai ne visada žiūri į jį rimtai ir kartais net jam prieštarauja.

Pagal Apaštalų darbų 15:1-29 ir 21:15-26, Paulių ir kitus apaštalus jungia šiltas ryšys. Jie sutaria visais klausimais ir skelbia tą pačią žinią. Tik vieną kartą Paulius ir Barnabas susiginčija, dėl Jono Markaus, Barnabo pusbrolio. Dėl šio ginčo Paulius ir Barnabas atsiskiria, nebekeliauja kartu skelbti Evangelijos (Apaštalų darbų 15:36-39).

Iš Laiško galatams 1:17-19 galima suprasti, kad pats Paulius, tuojau po atsivertimo, nemano, jog būtina ieškoti kontakto su apaštalais Jeruzalėje. Ir tik po trejų metų jis apsilanko Jeruzalėje ir susipažįsta su Petru.

Po keturiolikos metų Paulius kartu su Barnabu vėl išvyksta iš Antiochijos į Jeruzalę. Čia jie drauge su kitais apaštalais kalbasi apie žydų įstatymą (Galatams 2:1-10 ir Apaštalų darbų 15:1-29).

Grįžęs į Antiochiją Paulius susiginčija su Barnabu, Petru ir dar keliais iš Jeruzalės pas jį į Antiochiją atsiųstais žmonėmis. Pauliaus Laiške galatams skaitėme, kad šis ginčas susijęs su žydų įstatymu. Pauliaus niekas nepalaiko. Paskui jis palieka Antiochiją ir skelbia Evangeliją kitur (Galatams 2:11-14).

Paulius keliauja ten, kur dar nėra krikščionių bendruomenių. Jis skelbia Evangeliją visiems. Kiti apaštalai daugiausia dėmesio skiria žydams arba vyksta į vietas, kur jau yra krikščionių bendruomenės. Dažnai jie reikalauja, kad visi krikščionys laikytųsi žydų įstatymo. Čia jie konfliktuoja su Pauliumi, kuris šiuo klausimu galvoja kitaip (Galatams 1:6-9 ir 2 Korintiečiams 11:1-23).