Chamas

Chamas yra jauniausias Nojaus sūnus. Kartu su tėvais, broliais Semu ir Jafetu jis išgyvena didžiojo tvano laikotarpį. Tvanui pasibaigus Chamas tampa įvairių tautų, tarp jų ir kanaaniečių, pirmtaku.

Chamo vardas reiškia: „karštis“ arba „karštas“. Biblijoje šis vardas nėra aiškinamas.

Pagal Pradžios 9:22, Chamas yra Kanaano, izraelitams priešiškos kanaaniečių tautos protėvio, tėvas. Pasak Pradžios 10, Izraelio tauta taip pat nesugyveno ir su kitais kraštais.

Nojus, Chamo tėvas, drauge su savo sūnumis: Semu Chamu ir Jafetu, stato laivą, nes Dievas jam pranešė, jog užtvindysiąs žemę (Pradžios 6:14-16).

Pastatęs laivą Nojus įlipo į jį kartu su žmona ir trimis vaikais. Į laivą jie taip pat pasiėmė visų gyvūnų patinų ir patelių (Pradžios 7:13).

Vandenys užliejo visą žemę ir laikėsi šimtą penkiasdešimties dienų, o paskui pradėjo slūgti ir žmonės bei gyvūnai vėl galėjo išlipti iš laivo į sausumą. Dievas palaimina Semą ir jo brolius. Jiems duodama užduotis susilaukti vaikų, kad žemėje vėl atsirastų žmonių.

Vandenims atslūgus ir žemei vėl prisipildžius gyvybės Nojus įveisė vynuogyną. Kaip sakoma Pradžios 9:20-21, „jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje.“ Tai pamatęs Chamas pasakoja savo broliams. Tuomet Semas ir Jafetas paėmę drabužį uždengė savo tėvo nuogumą.

Išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, kaip pasielgė Chamas, Nojus supyksta ir prakeikia Chamo sūnų Kanaaną: jo palikuonys kanaaniečiai vergausią Semo ir Jafeto palikuonims. Tačiau Semą ir Jafetą Nojus palaimina.

Vėlesniais laikais Chamo istorija naudojama vergų prekybai pateisinti. Visi juodaodžiai žmonės buvo laikomi Chamo palikuonimis. Per Nojaus prakeiksmą jie buvo pasmerkti tarnauti kitiems žmonėms kaip vergai.

Bet Nojaus prakeiksmas neturėjo nieko bendra su odos spalva. Šis prakeiksmas galiojo tik Kanaano palikuonims – Kanaano krašte gyvenantiems kanaaniečiams, kurie buvo laikomi Izraelio tautos priešais, todėl nenuostabu, kad jų protėvis čia prakeikiamas.