Paaukojimas šventykloje
22Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, 23kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, – 24ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: porą purplelių arba du balandžiukus.
25Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. 26Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol nepamatysiąs Viešpaties Mesijo. 27Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, 28Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė:
Simeono palaiminimas
29„Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs,
leisti savo tarnui ramiai iškeliauti,
30nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą,
31kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje:
32šviesą pagonims apšviesti
ir tavosios Izraelio tautos garbę“.
33Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 34O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, 35ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys“.
