13Be to, mačiau po saule ir tokį išminties atvejį. Man jis pasirodė labai reikšmingas. 14Buvo vienas mažas miestas. Nedaug jame buvo gyventojų. Jo pulti atžygiavo galingas karalius. Pastatęs aukštus apgulos bokštus, jis apsupo jį. 15Tame mieste gyvenęs beturtis išminčius savo išmintimi išgelbėjo miestą. Bet vėliau šio beturčio žmogaus niekas neatminė. 16Tad tariau: „Išmintis veiksmingesnė už nuogą jėgą, tačiau beturčio žmogaus išmintis nevertinama, ir jo žodžių nepaisoma“.
17Išmintingųjų ramiai tartų žodžių paisoma mieliau, negu kvailių valdovo riksmo!
18Išmintis vertesnė už karo ginklus, bet vienui vienas nedorėlis daug gera sugadina.
Mokytojo 10
1Viena negyva musė gali sugadinti visą kvapųjį aliejų! Maža kvailystė nusveria išmintį ir pagarbą.
2Išmintingo žmogaus širdis veda jį į dešinę, kvailojo – į kairę. 3Kvailasis ir kelyje būdamas stokoja nuovokos, nes skelbia visiems be išimties, kad jis kvailas.
4Jei kiltų ant tavęs valdovo pyktis, nepasitrauk iš savo vietos, nes pykčiui aprimus atleidžiamos didelės kaltės.
5Mačiau po saule kitą blogį tarsi klaidą, kylančią iš paties valdovo: 6kvailybė iškelta į daugelį aukštų vietų, o turtingieji turi sėdėti ant žemų krėslų. 7Mačiau raitų vergų ir pėsčiomis einančių didžiūnų, tarsi jie būtų vergai.
