1Dovydo, jam apsimetus pamišėliu prieš Abimelechą ir, kai šis jį išvarė, pasitraukus.
2א Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu,
jo šlovė nuolat bus mano lūpose.
3ב Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU;
romieji girdės tai ir džiaugsis.
4ג Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę,
aukštinkime jo vardą drauge!
5ד Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė,
išgelbėjo iš visų mano baimių.
6ה Pažvelkite į jį ir pralinksmėkite;
niekada jums nereikės kęsti gėdos.
7ז Vargšas šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų vargų išgelbėjo.
8ח VIEŠPATIES angelas saugo tuos,
kurie jo pagarbiai bijo, ir juos gelbsti.
9ט Išbandykite ir patirkite patys,
koks geras VIEŠPATS.
Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją!
10י Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji,
nes kas pagarbiai jo bijo, tas nieko nestokoja!
11כ Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį,
o einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta.
12ל Ateikite, vaikai, klausykitės manęs;
aš mokysiu jus pagarbios VIEŠPATIES baimės.
13מ Kas iš jūsų trokšta gyvenimo
ir geidžia daug metų ir laimės?
14נ Tad saugok liežuvį nuo pikta
ir lūpas nuo apgaulės.
15ס Venk pikta ir daryk gera,
siek taikos iš visos širdies.
16ע VIEŠPATIES akys žvelgia į teisiuosius,
jo ausys girdi jų šauksmą.
17פ VIEŠPATS priešinasi nedorėliams,
kad išnaikintų žemėje jų atminimą.
18צ Šaukiasi teisieji pagalbos, VIEŠPATS klausosi
ir išgelbsti juos iš visų vargų.
19ק VIEŠPATS arti tų, kurie sielojasi,
ir gelbsti nevilties apimtuosius.
20ר Daugel vargų ištinka teisųjį,
bet VIEŠPATS išgelbsti iš jų visų.
21ש Jis saugo visus jo kaulus,
nė vienas jų nebus sulaužytas.
22ת Nelabumas varo į mirtį nedorėlį;
teisiojo priešai bus nubausti.
23VIEŠPATS atperka savo tarnų gyvastį;
kas ieško jo užuovėjos, tas bus išgelbėtas.
