1Jėzus, iškeliavęs iš ten atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Ir vėl žmonių būriai skuba pas jį, o jis vėl moko, kaip buvo pratęs. 2Tada atėjo fariziejų, kurie spęsdami jam pinkles klausė jį, ar galima atleisti žmoną. 3Jis atsakė jiems: „O ką jums yra įsakęs Mozė?“ 4Jie tarė: „Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti“. 5Tuomet Jėzus prabilo: „Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. 6O nuo sutvėrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį.7Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu.8Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. 9Tad ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!“ 10Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. 11Jis atsakė: „Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. 12Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja“.
Jėzus ir vaikai
13Žmonės jam nešdavo vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė. 14Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. 15Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją“. 16Ir jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.
