145ק Iš visos širdies šaukiu:
išklausyk mane, VIEŠPATIE,
ir aš paklusiu tavo įstatams!
146Šaukiuosi tavęs: išgelbėk mane,
ir aš laikysiuosi tavo įsakų.
147Prieš aušrą keliuosi
šauktis pagalbos,
sudedu viltis į tavo pažadą.
148Kiekvieną nakties sargybą mano akys sveikina,
kai svarstau tavo žodį.
149Kadangi tavo gerumas ištikimas,
išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE,
išlaikyk mane gyvą, nes esi teisingas.
150Artinasi tie, kurie į mane kėsinasi,
nutolę nuo tavo Įstatymo.
151Bet tu, VIEŠPATIE, esi arti,
ir tavo įsakymai tikri.
152Seniai apie tavo įsakus patyriau,
kad tu juos skyrei būti per amžius.
