10Minios jį klausinėjo: „Tai ką gi mums daryti?!“ 11Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“.
12Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, o ką mums daryti?“ 13Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta“. 14Taip pat ir kariai klausinėjo: „O ką mums daryti?“ Jis jiems sakė: „Nė iš vieno nespauskite pinigų, neįdavinėkite norėdami pasipelnyti, tenkinkitės savo alga“.
15Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, 16Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti apavo dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. 17Jo rankoje – vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“. 18Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė gerąją naujieną.
19Tetrarchas Erodas, Jono baramas dėl Erodiados, savo brolio žmonos, ir dėl visų piktadarybių, kurias darė, 20pridėjo prie jų dar ir tai, kad uždarė Joną į kalėjimą.
