13O apie Juozapą sakė:
„Tebūna VIEŠPATIES palaimintas jo kraštas
rinktine rasos dovana iš dangaus
ir iš bedugnės, glūdinčios po žeme,
14geriausiais saulės vaisiais
ir geriausiais mėnesių vaisiais,
15geriausiu senųjų kalnų derliumi
ir amžinųjų kalvų dosnumu,
16geriausiomis žemės dovanomis
bei jos pilnatve
ir malone Apsireiškusiojo krūme.
Teapvainikuoja visa tai Juozapo galvą,
viršugalvį pašvęstojo tarp brolių.
17Kaip pirmagimis jautis savo didybėje,
jis turi ragus tarsi laukinio jaučio;
subado jais tautas
iki pat žemės pakraščių.
Tokie tat yra Efraimo miriadai,
tokie tat yra Manaso tūkstančiai“.
18Apie Zabuloną jis sakė:
„Džiaukis, Zabulonai, savo kelionėse,
o tu, Isacharai, savo palapinėse!
19Į kalną jie kviečia tautas,
ten atnašauja teisias aukas,
nes jie ragauja jūrų pertekliaus
ir smėlyje slypinčių gėrybių“.
20O apie Gadą sakė:
„Tebūna palaimintas, kuris plečia Gadą!
Gadas guli kaip liūtas,
nuplėšia aukai ranką ir galvą.
21Pirmienas sau pasirinko,
nes ten buvo vadui paskirta dalis;
jis atėjo tautos priekyje,
įvykdė VIEŠPATIES teisumą
ir jo įsakus Izraeliui“.
