Mozė palaimina Izraelį
1Štai palaiminimas, kuriuo Dievo vyras Mozė prieš mirdamas palaimino izraelitus. 2Jis tarė:
„VIEŠPATS atėjo nuo Sinajaus,
užtekėjo jiems nuo Seyro; jis pasirodė nuo Parano kalno,
dėl jų atkeliavo nuo Rebibot Kadešo,
žaibams tvyksint iš jo dešinės.
3Iš tikrųjų jis myli savo tautą!
Tavo šventieji visi tavo rankoje;
žygiavo jie paskui tave,
sekdami tavo nurodymais.
4Kai Mozė įpareigojo mus Įstatymu,
kaip paveldu Jokūbo bendrijai,
5tada [Viešpats] tapo karaliumi Ješurūne,
tautos galvoms į draugę surinkus Izraelio gimines.
6Teišlieka gyvas Rubenas ir teneišmiršta,
nors skaičiumi jis yra mažas“.
7Apie Judą jis sakė:
„VIEŠPATIE, išgirsk Judo balsą
ir parvesk jį pas savo tautą.
Sustiprink jo rankas
ir padėk jam susidūrus su priešais“.
