17Bet aš šauksiuosi Dievo,
ir VIEŠPATS mane išgelbės.
18Vakare, auštant ir vidudienį
skųsiuosi ir vaitosiu,
ir jis išgirs mano balsą.
19Parves mane sveiką iš mūšių,
kuriuose kovoju su tokia daugybe priešų.
20Dievas, amžinai viešpataujantis,
išklausys mane ir nugalės juos. Sela.
Juk jie atsisako taisytis ir Dievo nebijo.
21Mano bičiulis užpuolė savo sąjungininką,
sulaužė savo sandorą.
22Jo kalba buvo slidesnė už sviestą,
bet jo širdyje slypėjo neapykanta;
jo žodžiai buvo švelnūs kaip aliejus,
bet kirto lyg aštrūs kalavijai.
23Pavesk savo rūpesčius VIEŠPAČIUI,
ir jis tave palaikys;
teisiajam palūžti jis niekada neleidžia.
24Tu, Dieve, nugrūsi juos į giliausią kapą,
tuos žmogžudžius ir apgavikus,
nesulaukusius nė pusės savo amžiaus,
o aš tavimi pasitikiu.
