10Prisiartinęs prie miesto jo pulti, pasiūlyk jam taikos sąlygas. 11Jeigu jis tavo taikos sąlygas priima ir pasiduoda, visi jame esantys žmonės turės tau eiti lažą. 12O jeigu jis tau taikiai nepasiduoda, bet kariauja, tu jį apgulsi. 13VIEŠPAČIUI, tavo Dievui, atidavus jį tau į rankas, išžudysi jame visus vyrus kalaviju. 14Tačiau kaip grobį gali pasiimti moteris, vaikus, galvijus bei visa kita, kas mieste, visą karo grobį, ir maitintis iš savo priešų paimto karo grobio, kurį VIEŠPATS, tavo Dievas, bus tau davęs. 15Taip elgsiesi su visais miestais, kurie labai toli nuo tavęs, su tais miestais, kurie nepriklauso arti esančioms tautoms. 16Tačiau tų tautų miestuose, kuriuos VIEŠPATS, tavo Dievas, duoda tau kaip paveldą, nepaliksi gyvo nė vieno, kas kvėpuoja. 17Sunaikinsi juos – hetitus ir amoritus, kanaaniečius ir perizus, hivus ir jebusiečius, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, 18kad jie neišmokytų tavęs visų tų pasibjaurėtinų dalykų, kuriuos daro savo dievams, ir nenusidėtumėte VIEŠPAČIUI, savo Dievui.
19Kai būsi apgulęs miestą ilgą laiką, kariausi prieš jį, norėdamas paimti, nesunaikink jo medžių, pakeldamas prieš juos kirvį. Jų vaisius gali valgyti, bet neturi jų kirsti. Argi laukų medžiai yra žmonės, kad ir jie turėtų būti įtraukti į tavo apgulą? 20Tik medžius, kuriuos žinai nesant vaismedžius, gali naikinti ir kirsti su tavimi kariaujančio miesto apgulos pylimų statybai, kol miestas kris.
