1Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. 2Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. 3Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. 4Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei apavo ir nieko kelyje nesveikinkite.5Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ 6Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, sugrįš pas jus. 7Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. 8Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. 9Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’ 10O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 11‘Mes jums nukratome net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau prisiartino!’ 12Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui.
13Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. 14Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums. 15Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus?! Tu nugarmėsi iki mirusiųjų pasaulio!
16Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“.
