1Tauta, gyvenusi tamsumoje,
pamatė didžią šviesą;
gyvenusiems nevilties šalyje
užtekėjo šviesybė.
2Tu išaukštinai tą tautą,
padarei jai didelį džiaugsmą.
Tavo akivaizdoje jie džiūgauja
lyg pjūties džiaugsmu,
lyg dalydamiesi grobiu.
3Juk tu sutriuškinai juos slėgusį jungą,
jų pečius lenkusią kartį,
jų nuožmaus prižiūrėtojo lazdą,
kaip anuomet, Midjano dieną.
4Visi sandalai karių,
trypusių mūšio maišatyje,
visos jų skraistės, išvoliotos kraujyje,
bus sudegintos ir pamaitins ugnį.
5Juk kūdikis mums gimė!
Sūnus mums duotas!
Jis bus mūsų valdovas.
Jo vardas bus
„Nuostabusis Patarėjas,
Galingasis Dievas,
Amžinasis Tėvas,
Ramybės Kunigaikštis“.
6Jo viešpatavimas beribis,
o taika begalinė.
Jis viešpataus Dovydo soste
ir valdys jo karalystę,
tvirtins ir palaikys ją
teismu ir teisumu
dabar ir per amžius.
Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys!
