10VIEŠPATS kalbėjo Ahazui: 11„Prašyk VIEŠPATĮ, savo Dievą, ženklo; tebūna jis ar iš Šeolo gelmių, ar iš padangės aukštybių“. 12Ahazas atsakė: „Ne! Neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES!“ 13Tuomet jis atsakė:
„Klausykitės, Dovydo namai! Negi per maža
jums varginti žmones, kad varginate ir mano Dievą?!
14Todėl pats Viešpats duos jums ženklą.
Štai mergelė laukiasi kūdikio;
ji pagimdys sūnų
ir pavadins jį vardu Emanuelis.
15Varške ir medumi jis maitinsis,
mokėdamas atmesti, kas pikta,
ir rinktis, kas gera.
16Anksčiau nei tas berniukas
išmoks atmesti, kas pikta,
ir rinktis, kas gera,
kraštas anų dviejų karalių,
kurie tau kelia siaubą,
bus nuniokotas.
17VIEŠPATS padarys, kad jus,
jūsų tautą ir jūsų tėvo namus
užkluptų dienos,
kokių nesate patyrę nuo tos dienos,
kai Efraimas atsiskyrė nuo Judo;
tai [bus] Asirijos karalius.
