24Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis“. 25Jis atsiliepė: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“. 26Jie vėl klausė: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“ 27Šis atsakė: „Aš jau sakiau, tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“ 28Tada jie išplūdo jį, sakydami: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai. 29Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome“. 30Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis! 31Žinome: Dievas nusidėjėlio neišklauso, bet jei kas yra pamaldus ir vykdo jo valią, tokį išklauso. 32Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis! 33Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti“. 34Jie užriko ant jo: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Ir išvarė jį lauk. 35Jėzus sužinojo, kad jie buvo išvarę jį lauk, ir susitikęs paklausė jį: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ 36Šis atsakė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ 37Jėzus tarė: „Tu jau esi jį matęs, ir dabar jis su tavimi kalba“. 38Žmogus sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“ – ir parpuolęs pagarbino jį. 39O Jėzus prabilo:
„Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo,
kad neregiai praregėtų,
o regintieji apaktų“.
40Prie jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“ 41Jėzus atsakė:
