30Iš savęs aš nieko negaliu daryti.
Aš teisiu, kaip girdžiu,
ir mano teismas teisingas,
nes aš ieškau ne savo valios,
bet valios to, kuris mane yra siuntęs.
Tėvo liudijimas Sūnui
31Jei tik aš pats apie save liudyčiau,
mano liudijimas nebūtų tikras.
32Bet apie mane liudija kitas,
ir aš žinau
jo liudijimą apie mane esant tikrą.
33Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną,
ir jis paliudijo tiesą.
34Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo,
bet šitai kalbu tam,
kad jūs būtumėte išgelbėti.
35Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys,
tačiau jūs panorėjote tik valandėlę
jo šviesa pasidžiaugti.
36Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono:
tie darbai,
kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas,
patys darbai, kuriuos aš darau,
liudija apie mane,
kad mane yra siuntęs Tėvas.
37Taip! Mane pasiuntęs Tėvas
paliudijo apie mane.
Bet jūs niekada nesate girdėję jo balso
nei regėję jo veido,
38ir jo žodis jumyse nesilaiko,
nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.
39Jūs tyrinėjate Raštus,
nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą.
Tie Raštai ir liudija apie mane,
40bet jūs nenorite ateiti pas mane,
kad turėtumėte gyvenimą.
Netikėjimo šaknys
41Garbės iš žmonių aš nepriimu.
42Aš matau,
kad jūs neturite savyje Dievo meilės.
43Aš atėjau savo Tėvo vardu,
o jūs manęs nepriimate.
Jei kitas ateitų savuoju vardu,
jūs jį priimtumėte.
44Kaipgi jūs galite įtikėti,
jeigu vienas iš kito priimate garbę,
o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina,
jūs neieškote.
45Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui!
Jūsų kaltintojas yra Mozė,
į kurį esate savo viltis sudėję.
46Jeigu jūs tikėtumėte Moze,
tai tikėtumėte ir manimi,
nes jis rašė apie mane.
47Kadangi jūs netikite jo raštais,
kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“
