1Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. 2Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, hebrajiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines. 3Jose gulėdavo daugybė ligonių – aklų, raišų, išsekusių.5Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus. 6Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: „Ar norėtum pasveikti?“ 7Ligonis atsakė: „Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats nueinu, kitas įlipa greičiau už mane“. 8Tada Jėzus tarė: „Kelkis, imk savo gultą ir eik!“ 9Ir žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti.
Toji diena buvo šabas. 10Todėl žydai užsipuolė išgydytąjį: „Šiandien šabas, tau negalima nešti gulto“. 11Jis paaiškino: „Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir eik!’“ 12Jie klausinėjo: „O kas tasai žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk ir eik’?“ 13Išgydytasis nežinojo, kas jis, kadangi Jėzus buvo pasitraukęs dėl minios, susirinkusios toje vietoje.
