37Paskutinę, iškilmingiausiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ten ir šaukė:
„Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria.
38Kas mane tiki,
kaip Raštas sako,
iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“.
39Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas.
40Išgirdę tuos žodžius, kai kurie žmonės sakė: „Jis iš tiesų pranašas!“ 41Kiti tvirtino: „Jis Mesijas!“ Dar kiti prieštaravo: „Nejaugi Mesijas būtų iš Galilėjos? 42Argi Raštas nesako, jog Mesijas ateis iš Dovydo palikuonių, iš Betliejaus miestelio, kur yra buvęs Dovydas?“ 43Taigi minioje kilo nesutarimas dėl jo asmens. 44Buvo tokių, kurie norėjo jį suimti, bet nė vienas nepakėlė prieš jį rankos.
45Taigi sargyba sugrįžo tuščiomis pas aukštuosius kunigus bei fariziejus, o tie klausė: „Kodėl neatvedėte?“ 46Sargybiniai atsiliepė: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ 47Fariziejai atsakė: „Gal jau ir jūs leidotės suvedžiojami? 48Ar tiki jį bent vienas iš vyresnybės ar fariziejų? 49O šita minia, neišmananti Įstatymo, yra prakeikta“. 50Tuomet prabilo vienas iš jų, Nikodemas, kuris pirmiau buvo aplankęs Jėzų: 51„Ar leidžia mūsų Įstatymas pasmerkti žmogų, jeigu jis pirmiau neištardytas ir nėra žinoma, ką jis padaręs?“ 52Tada jie atsiliepė: „Gal ir tu iš Galilėjos? Patyrinėk ir pamatysi, kad joks pranašas nebuvo kilęs iš Galilėjos“.
