14Šventei įpusėjus, Jėzus atėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. 15Žydai stebėjosi ir sakė: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“ 16Jėzus jiems atsakė:
„Mano mokslas ne mano,
bet to, kuris yra mane siuntęs.
17Kas nori vykdyti jo valią,
supras, ar tas mokslas iš Dievo,
ar aš kalbu pats iš savo galvos.
18Kas iš savęs kalba,
ieško savo garbės.
O kuriam rūpi jo Siuntėjo šlovė,
tas tiesakalbis,
ir nėra jame neteisybės.
19Argi Mozė jums nedavė Įstatymo?
Deja, niekas iš jūsų
Įstatymo nesilaiko.
Kodėl gi norite mane nužudyti?“ 20Žmonės atsiliepė: „Ar velnias tave apsėdo?! Kas gi tyko tave nužudyti?“ 21Jėzus jiems atsakė: „Aš padariau tik vieną darbą, ir jūs visi nustebote. 22Mozė jums įsakė apipjaustymą – nors jis kilęs ne iš Mozės, bet iš protėvių, – ir jūs apipjaustote šabo dieną. 23Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad aš visą žmogų išgydžiau šabo dieną?! 24Tad neteiskite pagal išorę, bet paisykite teisingumo“.
