Paskutinis Jono liudijimas
22Paskui Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. 23Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. 24Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
25Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų. 26Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi Užjordanėje, kurį tu paliudijai, jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį“. 27Jonas atsakė:
„Žmogus negali nieko pasiimti,
jeigu nebus jam duota iš dangaus.
28Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.
29Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis,
o sužadėtinio bičiulis,
kuris šalia stovi ir girdi,
džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu.
Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta.
30Jam skirta augti,
o man – mažėti“.
31Kas iš aukštybių ateina,
tas už visus viršesnis,
o kas iš žemės gimė,
žemiškas pats ir žemiškai kalba.
Kas iš dangaus ateina,
tas už visus viršesnis.
32Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs,
tik niekas jo liudijimo neklauso.
33O kas jo liudijimą priima,
tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis,
34nes ką yra Dievas atsiuntęs,
tas kalba Dievo žodžius.
Dievas teikia jam Dvasią be saiko.
35Tėvas myli Sūnų
ir visa yra atidavęs į jo rankas.
36Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą,
o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys;
virš jo kybo Dievo rūstybė.
