28Jie prisiartino prie kaimo, į kurį keliavo, o Jėzus dėjosi einąs toliau. 29Bet jie privertė jį pasilikti, prašydami: „Pasilik su mumis! Jau vakaras arti, diena jau besibaigianti...“ Tuomet jis užsuko pas juos. 30Įsitaisęs su jais prie stalo, paėmė duoną, palaimino, laužė ir davė jiems. 31Tada jų akys atsivėrė, ir jie pažino Jėzų, bet jis pranyko jiems iš akių. 32O jie kalbėjo: „Argi mūsų širdys nebuvo užsidegusios, kai jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“
33Jie tuoj pat pakilo ir sugrįžo į Jeruzalę. Ten rado susirinkusius Vienuolika su savo draugais, 34kurie sakė: „Viešpats tikrai prisikėlė ir pasirodė Simonui“. 35O jie papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pažino Jėzų, kai jis laužė duoną.
