23Tada Izraelis atėjo į Egiptą,
Jokūbas apsigyveno kaip ateivis Chamo žemėje.
24VIEŠPATS padarė savo tautą labai gausią,
stipresnę už jos priešus,
25kurių širdis jis taip pakeitė,
kad jie ėmė nekęsti jo tautos
ir elgtis klastingai su jo tarnais.
26Jis pasiuntė savo tarną Mozę
ir Aaroną, kurį buvo išsirinkęs.
27Jiedu padarė VIEŠPATIES ženklų
ir stebuklų Chamo žemėje.
28Jis užleido tamsą, ir aptemo žemė,
bet egiptiečiai priešinosi jo žodžiams.
29Jis pavertė jų vandenis krauju,
ir nutroško jų žuvys.
30Jų žemėje knibždėte knibždėjo varlių,
jos užplūdo net jų karaliaus kambarius.
31Jis tarė, ir apniko musių spiečiai
bei aibės uodų visą jų žemę.
32Jis davė jiems krušą vietoj lietaus,
žaibais plieskė jų žemę.
33Jis sunaikino jų vynmedžius bei figmedžius
ir išvertė iš žemės medžius.
34Jis tarė, ir užplūdo skėriai
bei nesuskaičiuojami žiogai.
35Visus augalus jie surijo jų žemėje
ir suėdė jų laukų derlių.
36Jis sunaikino visus pirmagimius jų žemėje,
visas jų jaunystės pirmienas.
37Tada jis išvedė izraelitus,
nešinus sidabru ir auksu,
ir dvylikoje giminių nebuvo silpnuolio.
38Egiptiečiai džiūgavo, jiems išeinant,
nes izraelitai buvo juos įbaiminę.
39Jis supūtė debesį kaip dangą
ir ugnimi švietė naktį.
40Jiems prašant, jis siuntė putpelių
ir dangaus duona juos sočiai maitino.
41Jis atvėrė uolą, ir ištryško vanduo
ir lyg upė tekėjo per dykumą.
42Jis atminė savo šventąjį pažadą
ir savo tarną Abraomą.
43Taip jis vedė besidžiaugiančią savo tautą,
džiugią giesmę giedančius savo išrinktuosius.
44Jis davė jiems kitų tautų žemes,
ir jie paveldėjo žmonių triūso vaisius,
45kad paklustų jo įstatams
ir laikytųsi jo įsakymų.
Šlovinkite VIEŠPATĮ!
