1Buvo arti Neraugintosios duonos šventė, vadinama Velykomis. 2Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, tačiau bijojo liaudies.
3O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš Dvylikos. 4Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip jį išduoti. 5Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų. 6Judas apsiėmė ir pradėjo ieškoti progos išduoti jiems Jėzų taip, kad minia nesužinotų.
Paskutinė vakarienė
7Taip atėjo Neraugintosios duonos diena, kada reikėjo pjauti Velykų avinėlį. 8Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę“. 9Jie paklausė: „O kur norėtum, kad mes paruoštume?“ 10Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis užsuks, 11ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ 12Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite“. 13Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą.
