Verbų sekmadienis ir Didysis ketvirtadienis

Savaitė prieš Velykas vadinama Didžiąja savaite. Ji prasideda

Verbų sekmadieniu,

primenančiu Jėzaus įžengimą į Jeruzalę (Mt 21, 1–11). Ten Jėzus norėjo su savo mokiniais atšvęsti Paschos šventę (apie Paschą žr. 24–25 psl.). Jis atvyko į miestą, jodamas ant asilo, ir taip išpildė pranašystę dėl laukiamo taikos karaliaus: „Pasakykite Siono dukteriai: štai atkeliauja tavo karalius. Jis romus, jis joja ant asilės“ (Mt 21, 5; plg. Iz 62, 11 ir Zch 9, 9). Jėzus sutinkamas džiugiais šūksniais ir sveikinamas kaip „Dovydo sūnus“. Katalikiškose bendruomenėse vykstančios Verbų sekmadienio procesijos dar ir šiandien primena, kaip žmonės tuo metu išreiškė savo garbinimą: klodami ant kelio prieš Jėzų medžių šakeles ir net savo drabužius, kad Jis galėtų joti tarsi kilimu.