Adventas

Adventas – džiugaus laukimo laikas. Žvakių šviesa ir eglučių šakomis, riešutais ir šventiniais kepiniais ruošiamės Kalėdoms. Žodis „Adventas“ yra kilęs iš lotyniškojo

adventus

ir reiškia „atėjimas“. Tai metas, kai krikščionių bendruomenė ruošiasi savo Viešpaties Jėzaus Kristaus, per kurį Dievas tapo Žmogumi, atėjimui.

Anksčiau Adventas buvo atgailos ir pasninko laikas, panašus į 40 dienų Gavėnią prieš Velykas. Taip, kaip Jonas Krikštytojas ragino žmones atsiversti, kad pasiruoštų Mesijo atėjimui, taip krikščionys turi ruoštis Kalėdoms. Šiais laikais tai vyksta ne per pasninką, o per susikaupimą ir nutilimą.

Regimas laukimo ženklas yra Advento vainikas. Kiekvieną Advento sekmadienį uždegama po vieną žvakę kaip artėjančio Jėzaus atėjimo ženklą. Jau nuo krikščionybės pradžios žvakė simbolizavo prisikėlusį Viešpatį, apie kurį Biblijoje sakoma, kad Jis – pasaulio šviesa (Jn 8, 12). Taip, kaip žvakė šviesdama sudega, taip ir Kristus atidavė save mums, kad turėtume gyvenimo šviesą. Vainiko forma rodo, kad Kristus pasirodė kaip tikrasis pasaulio valdovas, nes nuo senų laikų vainikas yra pagarbos ir karūnavimo simbolis. Visžalės eglių šakos primena Jėzaus įžengimą į Jeruzalę (Mt 21, 1–11) ir taip Advento laiką sujungia su Gavėnia. Kalėdos ir Velykos yra neatsiejamai tarpusavyje susijusios.