Romėnų kariuomenė

Naujojo Testamento laikais izraelitai nebeturėjo savo kariuomenės, nes jai vadovavo romėnai. Romos kariuomenė buvo griežtai organizuota ir padalinta į skirtingus vienetus.

Didžiausias kariuomenės vienetas buvo legionas. Legioną sudarė apie penki tūkstančiai karių. Naujojo Testamento laikais Sirijos provincijoje buvo dislokuoti keturi romėnų legionai, kurių viena dalis buvo Judėja.
Naujajame Testamente žodis „legionas“ taip pat vartojamas dideliam (konkrečiai nenustatytam) kiekiui, kaip antai Matthew 26:53. Apsėstas vyras iš Gerazos srities dar vadinamas „legionu“, nes jame gyvena daug piktų dvasių (Luke 8:30 ESV).

Legioną sudarė dešimt kohortų, kiekvienoje iš jų buvo apie 500 kareivių. Kohortos vadas buvo vadinamas tribūnu.
Acts 21-24 minimas tribūnas vardu Klaudijus Lisijas. Jis suima Paulių Jeruzalėje, šventyklos aikštėje, ir uždaro jį kareivinėse.

Kohorta buvo padalinta į šešias šimtines, kiekvieną sudarė aštuoniasdešimt karių. Šimtinei vadovavo šimtininkas. Šimtininkas buvo aukščiausias karinis laipsnis, kokį galėjo pasiekti paprasti vyrai.
Naujajame Testamente yra paminėti penki šimtininkai, iš kurių trys tampa Jėzaus sekėjais (žr. Matthew 8:5-13, Mark 15:39 ir Acts 10:1-23).

Įgulą sudarė kintamas kiekis karių, dislokuotų tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, kad ją saugotų.