1Saliamono Giesmių giesmė.
2[Ji:] Tebučiuoja jis mane savo lūpomis!
Juk tavo meilė malonesnė negu vynas,
3negu tavo brangiojo aliejaus kvapas!
Tavo vardas – palieti kvepalai,
užtat tave mergaitės myli.
4Pasiimk mane! Skubėkime!
Vesk mane, karaliau, į savo kambarius.
[Choras:] Tavimi mes džiaugsimės ir linksminsimės,
skonėsimės tavo meile labiau negu vynu.
Tave mylintys teisingai daro!
5[Ji:] Esu juodbruvė, bet graži,
o Jeruzalės dukterys,
kaip Kedaro palapinės,
kaip Saliamono palapinių dangos!
6Nežiūrėkite iš aukšto į mane,
kad aš tamsiaveidė;
tai saulė mane įdegino.
Mano motinos sūnūs supyko ant manęs
ir padarė mane vynuogynų prižiūrėtoja.
Savo pačios vynuogyno neprižiūrėjau.
7Pasakyk man, mano tikroji meile,
kur ganai savo kaimenę,
kur guldai ją vidudienį poilsio,
kad nebereikėtų man daugiau klaidžioti kaip bastūnei
palei tavo draugų kaimenes.
8[Choras:] Jeigu tu nežinai vietos,
o gražiausia iš moterų,
tai eik avių pėdomis
ir ganyk savo ožiukus
šalia piemenų palapinių.
9[Jis:] Tu, mano meile, panaši
į kumelaitę tarp faraono kovos vežimų.
10Žavūs tavo skruostai puošti pintomis grandinėlėmis,
o tavo kaklas – karoliais.
11Iš aukso nukalsim tau grandinėles,
išpuošime jas sidabru.
12[Ji:] Kol karalius ilsisi savo kambary,
mano nardas pripildo orą kvepėjimo.
13Mano mylimasis man – miros ryšulėlis,
prigludęs tarp mano krūtų.
14Mano mylimasis man – henos žiedų puokštė
En Gedžio vynuogių soduose.
15[Jis:] Kokia tu graži, mano mylimoji, kokia tu graži,
tavo akys kaip balandžių!
16[Ji:] Koks tu gražus, mano mylimasis,
iš tikrųjų gražus!
Mūsų guolis pavėsinėje;
17sijos mūsų namų – iš kedrų,
o gegnės – iš kiparisų.
