Siracido 6

₁ir netapk priešu, užuot buvęs draugu,

nes blogas vardas užtraukia gėdą ir panieką.

„Taip atsitinka dviveidžiui nusidėjėliui!“ –

sakys žmonės apie tą,

kurio melagingas liežuvis užtraukė jam gėdą.

₂Nepulk į aistros glėbį,

kad ji kaip ugnis nesudegintų tavo jėgų.

₃Ji ris tavo lapus,

naikins tavo vaisius,

ir būsi paliktas tartum sausas medis.

₄Juk nedora aistra sunaikina savo savininką,

paversdama jį pramoga jo priešams.

₅Švelni kalba padaugina draugų,

mandagios lūpos paskatina draugišką pasveikinimą.

₆Tebūna daug pažįstamų, kurie tave sveikina,

bet vienas iš tūkstančio – tavo artimas draugas.

₇Jei nori turėti draugą, išbandyk jį suartėdamas

ir neskubėk juo pasitikėti.

₈Vienas būna draugas, kai jam patogu būti draugu,

bet nelaimės metu su tavimi jo nebus.

₉Kitas būna draugas, bet tampa priešu

ir tavo gėdai iškelia aikštėn turėtą ginčą.

₁₀Kitas būna draugas prie tavo stalo,

bet nelaimės metu jo nebus su tavimi.

₁₁Kai tau sekasi, jis tampa tavo antruoju „aš“

ir kaip šeimininkas elgiasi su tavo tarnais.

₁₂Bet jeigu tave užklumpa nelaimė,

jis atšoka nuo tavęs ir vengia susitikti.

₁₃Laikykis atokiai nuo savo priešų

ir būk atsargus su savo draugais.

₁₄Ištikimas draugas – tvirta priebėga;

kas tokį susiranda, tas randa lobį.

₁₅Ištikimas draugas – neįkainojamas,

jokia suma neatsveria jo vertės.

₁₆Ištikimas draugas – gyvenimo balzamas;

kas pagarbiai Viešpaties bijo, tas jį susiranda.

₁₇Juk kas pagarbiai Viešpaties bijo,

tas palaiko tvirtą draugystę,

nes koks jis pats, toks ir jo draugas.

₁₈Mano vaike, nuo pat jaunystės mokykis drausmės;

per ją rasi išminties net pražildamas.

₁₉Artinkis prie jos tartum artojas bei sėjėjas

ir lauk geros pjūties.

Ją puoselėdamas, triūso mažai teįdėsi

ir veikiai ragausi jos derliaus.

₂₀Nedrausmingam ji atrodo labai sunki,

kvailys nuo jos traukiasi.

₂₁Ji bus tarsi sunkus akmuo jam išbandyti,

ir jis nedels pastumti jos į šalį.

₂₂Juk išmintis kaip ir jos vardas

daugeliui neprieinama.

₂₃Klausykis, mano vaike, priimk mano išmintį,

neatmesk mano patarimo.

₂₄Leisk jai supančioti tavo kojas

ir antkaklį uždėti tau ant kaklo.

₂₅Palenk pečius ir nešk ją,

nesibodėk jos saitų.

₂₆Artinkis prie jos visa siela,

laikykis jos kelio visomis jėgomis.

₂₇Ieškok jos, rask ją;

ieškok jos ir rasi;

kai rasi, nebepaleisk jos.

₂₈Taip galop tu rasi joje ramybę,

ir ji taps tavo džiaugsmu.

₂₉Jos pančiai pavirs tau didybės sostu,

jos antkaklis – aukso gijų apdaru.

₃₀Jos jungas – aukso papuošalas,

jos saitai – purpuro virvė.

₃₁Vilkėsi ją tarsi garbės apdarą,

dėvėsi tarsi nuostabų vainiką.

₃₂Jeigu nori, mano sūnau, gali būti mokytas;

jei tam atsidėsi, būsi gudrus.

₃₃Jeigu mėgsti klausytis, daug sužinosi,

jei domėsiesi, būsi išmintingas.

₃₄Mielai dalyvauk seniūnų sueigoje;

kas tik išmintingas, prie to ir dėkis!

₃₅Noriai klausykis kiekvienos rimtos kalbos;

tenepasprunka nuo tavęs joks išmintingas posakis.

₃₆Jeigu pamatai protingą asmenį, stenkis jį pažinti;

tenudilina tavo kojos jo durų slenkstį!

₃₇Apgalvok Viešpaties įsakus

ir visada mąstyk apie jo įsakymus.

Tuomet jis duos įžvalgos tavo protui,

ir išmintis, kurios trokšti, tau bus suteikta.