Siracido 42

₁O šių dalykų nesigėdyk,

kad nenusidėtum, norėdamas išvengti gėdos:

₂Aukščiausiojo Įstatymo bei jo įsakų

nuosprendžio, išteisinančio bedievį,

₃atsiskaityti su bendrininku ar pakeleiviais

ir pasidalyti paveldu su bičiuliais,

₄svarstyklių ir svarsčių tikslumo

ir įsigyti daug ar mažai dalykų,

₅derėtis su pardavėju dėl kainos,

dažnai vaikus drausminti rykšte

ir tingų vergą kruvinai nuplakti,

₆antspaudo, kai turi namie neprotingą žmoną,

ir rakto, kur yra daug rankų,

₇suskaičiuoti kiekvieną indėlį

ir užrašyti visa, kas duota ir gauta,

₈sudrausti nemokšas bei kvailuosius

ar senius, nusikaltusius ištvirkavimu.

Tada būsi tikrai taurus,

ir visi laikys tave santūriu.

₉Duktė – lobis, verčiantis tėvą budėti;

rūpestis dėl jos neleidžia jam užmigti.

Kol ji jauna, baisu, kad neištekės,

o jai ištekėjus, ima baimė, kad bus nemylima.

₁₀Kol ji dar mergelė, ima baimė,

kad gali būti suviliota

ir tapti nėščia savo tėvo namuose,

o jai turint vyrą, baisu,

kad bus neištikima,

ir nors jau ištekėjusi, ima baimė,

kad bus bevaisė.

₁₁Mano sūnau, griežtai saugok savo dukterį,

kad nepadarytų tavęs pajuoka tavo priešams,

priežodžiu mieste bei tautos sueigoje

ir neužtrauktų tau gėdos miesto vartuose.

Žiūrėk, kad nebūtų lango jos kambaryje

nei vietos, iš kurios būtų matyti priėjimas prie namų.

₁₂Neleisk jai puikautis savo grožiu prieš jokį vyrą

ir leisti laiką tarp ištekėjusių moterų.

₁₃Juk kaip iš drabužių išlenda kandys,

taip iš moters – jos nedorumas.

₁₄Geriau nedraugiškas vyras negu draugiška moteris,

bet geriau sąžininga duktė negu begėdis sūnus.

₁₅Dabar priminsiu VIEŠPATIES darbus

ir apsakysiu, ką esu matęs.

Viešpaties žodžiu atsirado darbai,

ir visi kūriniai vykdo jo valią.

₁₆Kaip saulė savo šviesa žvelgia žemyn į visa,

taip Viešpaties šlovė pripildo jo darbus.

₁₇Viešpats nėra leidęs net šventiesiems

apsakyti visus jo nuostabius darbus,

nors Viešpats Visagalis yra davęs jėgų savo galybėms

ištverti jo garbėje.

₁₈Jis ištiria bedugnę ir žmogaus širdį,

supranta jų gelmių paslaptis.

Aukščiausiasis žino visa, kas gali būti žinoma;

jis mato visus dalykus, kurie turi įvykti.

₁₉Jis atskleidžia, kas yra buvę ir kas dar įvyks,

apreiškia paslėptų dalykų pėdsakus.

₂₀Jokios įžvalgos jam netrūksta,

niekas nuo jo nepasislepia.

₂₁Jis tvarko galingus savo išminties darbus;

nuo amžinybės jis yra vienas ir tas pats.

Nieko nepridėta, nieko neatimta;

patarėjo jam nereikia!

₂₂Kokie gražūs visi jo darbai,

žavūs pažiūrėti ir džiugūs pamatyti!

₂₃Visa tai gyvena ir lieka amžinai;

kūriniai išlaikomi, kad vykdytų savo paskirtį.

₂₄Visų jų po du,

vienas tinkantis kitam;

nė vieno iš jų jis nepadarė be reikalo.

₂₅Kiekvienas pasikeičia savo ypatingu geru su kitu.

Kas galėtų prisižiūrėti iki soties jo garbės?