Siracido 18

₁Amžinasis sukūrė visą pasaulį.

₂Vien Viešpats yra teisus.

Nėra kito, išskyrus jį.

₃Mažuoju savo rankos pirštu jis valdo pasaulį,

ir visa jam paklūsta,

nes savo galybe jis yra visų Karalius,

atskiriantis, kas šventa nuo nešventa.

₄Ką jis yra įgalinęs apsakyti jo darbus,

ir kas gali ištirti jo didžius veiksmus?

₅Kas gali išmatuoti jo didingą galybę

ar nupasakoti jo gailestingumo darbus?

₆Neįmanoma žmogui nei jų sumažinti, nei padidinti;

Viešpaties stebuklų neįmanoma permanyti.

₇Baigdamas žmogus dar tik pradeda

ir sustodamas vis dar būna suglumęs.

₈Kas yra žmogus ir ko jis vertas?

Jis daro gera ir pikta, bet kas tai yra?

₉Žmogaus gyvenimo dienų skaičius būna didžiulis,

jei jis pasiekia šimtą metų.

₁₀Kaip jūros vandens lašas,

kaip smėlio grūdelis

tie keli metai prieš amžinybės dienas.

₁₁Todėl Viešpats kantrus su žmonėmis

ir apipila juos savo gailestingumu.

₁₂Jis mato ir žino, kad jų mirtis skausminga,

tad juo labiau jiems atleidžia.

₁₃Žmogus gali būti gailestingas savo artimui,

bet Viešpats gailestingas visiems žmonėms.

Jis pabara juos, auklėja, pamoko ir susigrąžina

kaip piemuo savo kaimenę.

₁₄Jis gailestingas tiems, kurie nusilenkia jo drausmei

ir uoliai vykdo jo įsakus.

₁₅Mano vaike, neatmiešk savo gerų darbų priekaištu

ir negadink savo dovanos piktais žodžiais.

₁₆Argi rasa nesumažina deginančios kaitros?

Taip ir žodis geriau už dovaną.

₁₇Argi žodis iš tikrųjų viršija dovaną?

Geras žmogus duoda ir viena, ir kita.

₁₈Tik kvailas žmogus priekaištauja prieš duodamas;

šykštaus davėjo dovana nuliūdina laukiančias akis.

₁₉Prieš kalbėdamas pasimokyk;

prieš susirgdamas pasirūpink sveikata.

₂₀Ištirk save anksčiau, negu būsi teisiamas,

ir aplankymo metu rasi atleidimą.

₂₁Nusižemink anksčiau, negu susergi,

o kai esi nusidėjęs, daryk atgailą.

₂₂Tenekliudo tau niekas nedelsiant vykdyti įžadą;

nelauk iki mirties, kad būtum nuo jo atleistas.

₂₃Prieš darydamas įžadą, pergalvok jį;

nebūk žmogumi, kuris bando Viešpatį.

₂₄Pagalvok apie jo pyktį mirties valandą

ir atlygio metą, kai jis nugręš savo veidą.

₂₅Kai visko apstu, atmink alkio metą,

o turtingą dieną pagalvok apie neturtą ir skurdą.

₂₆Oras keičiasi nuo ryto iki vakaro;

visa greitai praskuba pro Viešpatį.

₂₇Išmintingas žmogus visados atsargus;

kai visur pilna nuodėmės, jis vengia pikta.

₂₈Mokytas žmogus turėtų mokyti išminties;

kas jos įgyja, tas turėtų skelbti jos šlovę.

₂₉Galį protingai kalbėti

turi parodyti savo išmintį,

rūpestingai skleisdami tinkamas patarles.

₃₀Nesek paskui savo geismus,

tvardyk savo geidulius.

₃₁Jeigu leidi sau tenkinti užgaidas,

jos pavers tave pajuoka tavo priešams.

₃₂Neūžauk, tenkindamas akimirkos geismą,

nes dvigubai sunkus bus neturtas.

₃₃Netapk elgeta, puotaudamas už svetimus pinigus,

kai nieko neturi piniginėje.