Psalmynas 51

₃Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo;

iš savo begalinio gailestingumo

sunaikink mano maištingus darbus.

₄Kaskart nuplauk mano kaltę,

apvalyk mane nuo mano nuodėmės!

₅Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu,

ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.

₆Tau nusidėjau, tiktai tau,

ir padariau, kas pikta tavo akyse.

Tad esi teisus, kai mane kaltini,

ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.

₇Aš gimęs su kalte,

ir mano motina mane pradėjo su nuodėme.

₈Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo,

todėl mokyk mane išminties ligi širdies gelmių.

₉Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus,

nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.

₁₀Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią,

ir kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.

₁₁Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių

ir panaikink visas mano kaltes.

₁₂Sukurk man tyrą širdį, Dieve,

ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.

₁₃Nevaryk manęs nuo savo Artumo,

nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos.

₁₄Leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu,

tepalaiko mane nori dvasia.

₁₅Mokysiu nedorėlius tavo kelių,

ir nusidėjėliai sugrįš pas tave.

₁₆Išlaisvink mane iš kraujo kaltės, Dieve,

mano išganymo Dieve,

ir mano liežuvis mėgausis tavo teisumu.

₁₇Viešpatie, praverk mano lūpas,

ir mano burna skelbs tavo šlovę.

₁₈Juk aukomis tu nesigėri;

jei atnašaučiau deginamąją auką, tu jos nepriimtum.

₁₉Tikra auka Dievui – susigraudinusi dvasia;

tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,

susigraudinusios ir atgailaujančios.

₂₀Būk dosnus Sionui iš savo gerumo,

ir tebūna atstatytos Jeruzalės sienos.

₂₁Tada tau patiks teisios aukos,

deginamosios atnašos ir deginamosios aukos,

tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.