Psalmynas 5

₂Išgirsk mano žodžius, VIEŠPATIE,

atkreipk dėmesį į mano dejonę!

₃Klausykis mano maldos šauksmo,

mano Karaliau ir mano Dieve, maldauju tave!

₄VIEŠPATIE, auštant tu girdi mano balsą,

auštant kreipiuosi į tave malda ir laukiu.

₅Juk tu esi Dievas, nekenčiantis to, kas nedora;

pikta pas tave nevieši.

₆Kas puikuojasi, tas negali iškęsti tavo žvilgsnio.

Tu neapkenti visų nedorėlių,

₇melagiams tu leidi pražūti.

VIEŠPATS bjaurisi žudikais ir išdavikais.

₈Bet per tavo didžią ištikimąją meilę

aš įžengiu į tavo Namus

ir iš pagarbios baimės puolu kniūbsčias šventykloje,

kur tu esi garbinamas.

₉Vesk mane, VIEŠPATIE, savo išganingu teisumu,

nepaisydamas budrių mano priešų!

Ištiesink man kelią!

₁₀Juk tuo, ką sako mano priešai,

niekada negalima pasitikėti.

Jų širdis kupina piktų kėslų,

gerklės – atviri kapai, o liežuviai – sukti.

₁₁Pasmerk ir nubausk juos, Dieve;

tepražudo juos jų pačių kėslai.

Atmesk juos dėl jų nuodėmių daugybės,

nes prieš tave jie kėlė maištą.

₁₂O visi, kas prie tavęs glaudžiasi,

tedžiūgauja ir iš džiaugsmo tegieda amžinai.

Taip juos globok,

kad mylintieji tavo vardą džiūgautų tavimi.

₁₃Juk tu, VIEŠPATIE, tikrai laimini teisųjį,

apgaubi jį savo malone lyg skydu.