Mato 25

₁Tada dangaus karalystė bus panaši į dešimtį mergaičių, kurios pasiėmusios žibintus išėjo pasitikti jaunikio. ₂Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. ₃Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. ₄Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. ₅Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. ₆Vidurnaktį pasigirdo balsai: ‘Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!’ ₇Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. ₈Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. ₉Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’. ₁₀Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. ₁₁Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Viešpatie, viešpatie, atidaryk, čia mes!’ ₁₂O jis atsakė: ‘Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!’ ₁₃Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos.

₁₄Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. ₁₅Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. ₁₆Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. ₁₇Taip pat tas, kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. ₁₈O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus.

₁₉Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. ₂₀Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: ‘Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis’. ₂₁Šeimininkas atsakė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ ₂₂Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: ‘Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du’. ₂₃Šeimininkas tarė: ‘Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!’ ₂₄Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: ‘Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. ₂₅Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Va, imk, kas tavo’. ₂₆Šeimininkas jam atsakė: ‘Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. ₂₇Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. ₂₈Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. ₂₉Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. ₃₀Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’.

₃₁Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. ₃₂Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. ₃₃Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje.

₃₄Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!

₃₇Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? ₃₈Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? ₃₉Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ ₄₀Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.

₄₁Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams!

₄₄Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’ ₄₅Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kaskart, kai taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’. ₄₆Ir eis šitie į amžinąjį nubaudimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.