Jobo 8

₂„Kiek ilgai tu dar šitaip kalbėsi?

Žodžiai iš tavo lūpų – tarsi smarki vėtra!

₃Argi Dievas iškraipys teisėtvarką?

Argi Visagalis iškraipys teisumą?

₄Kai tavo vaikai jam nusidėjo,

jis atlygino jiems už jų kaltę.

₅Kai tu ieškosi Dievo

ir maldausi Visagalį,

₆jeigu būsi be priekaištų ir doras,

jis tikrai tavimi pasirūpins

ir atstatys teisėtą tavo namų židinį.

₇Tavo pirmykštė būklė atrodys kaip niekas,

nes ateityje tu labai praturtėsi.

₈Paklausk senosios kartos

ir apsvarstyk protėvių patirtį.

₉Juk mes patys – lyg vakar užgimę

ir nieko nežinome.

Mūsų dienos žemėje – tik šešėlis!

₁₀Argi jie tavęs nepamokys, nepapasakos

ir netars žodžių iš širdies?

₁₁Argi papirusas gali augti ten,

kur nėra pelkių?

Argi nendrės gali žaliuoti ten,

kur nėra vandens?

₁₂Būdamos žalios ir dar nekirstos,

jos vysta greičiau už kitus augalus.

₁₃Toks likimas visų,

kurie užmiršta Dievą;

bedievio žmogaus viltis virsta niekais.

₁₄Tik voratinklio siūlas – jo viltis,

voratinklis – jo pasitikėjimas.

₁₅Jis remsis savo namais, bet jie nepalaikys;

laikysis į juos įsikibęs, bet jie neišliks.

₁₆Nedorėlis klesti saulėje,

jo atžalos dygsta visame sode.

₁₇Jo šaknys apsiveja aplink akmenų krūvą,

jis gyvena tarp akmenų.

₁₈Kai jis išraunamas iš savo vietos,

ši nenori pažinti jo, sakydama:

‘Niekada nemačiau tavęs!’

₁₉Tikėk manimi, toks jo kelio džiaugsmas,

o iš žemės išaugs dar kiti.

₂₀Tikėk manimi, Dievas nei atmes dorą žmogų,

nei išties ranką nedorėliams.

₂₁Juokas vėl pripildys tavo burną,

ir džiugesio šauksmai bus tavo lūpose.

₂₂Tavo priešai bus apvilkti gėda,

nedorėlių palapinė pradings“.