Jono 17

„Tėve, atėjo valanda!

Pašlovink savo Sūnų,

kad ir Sūnus pašlovintų tave

₂ir – tavo duota galia į visus žmones –

teiktų amžinąjį gyvenimą

visiems, kuriuos jam esi atidavęs.

₃O amžinasis gyvenimas –

tai pažinti tave,

vienintelį tikrąjį Dievą,

ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.

₄Aš tave pašlovinau žemėje,

atlikdamas darbą,

kurį buvai man davęs nuveikti.

₅Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save

ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs

dar prieš atsirandant pasauliui.

₆Aš apreiškiau tavo vardą žmonėms,

kuriuos man davei iš pasaulio.

Jie buvo tavo,

o tu juos atidavei man,

ir jie laikėsi tavojo žodžio.

₇Dabar jie suprato,

jog visa, ką man esi davęs,

iš tavęs kyla.

₈Tavo man patikėtus žodžius

aš perdaviau jiems,

o jie priėmė juos ir tikrai pažino,

kad esu iš tavęs išėjęs;

įtikėjo, kad esi mane siuntęs.

₉Aš meldžiu už juos.

Ne už pasaulį meldžiu,

bet už tavo man pavestuosius.

Jie juk yra tavieji!

₁₀Ir visa, kas mano, yra tavo,

o kas tavo – tai mano,

ir aš pašlovintas juose.

₁₁Aš jau nebe pasaulyje...

Jie dar pasaulyje,

o aš grįžtu pas tave.

Šventasis Tėve,

išlaikyk juos savo vardu,

kurį esi man davęs,

kad jie būtų viena kaip ir mes.

₁₂Kol buvau su jais,

aš išlaikiau juos tavo vardu,

kurį esi man davęs,

išsaugojau juos,

ir nė vienas jų nepražuvo,

išskyrus pražūties sūnų;

taip išsipildė Raštas.

₁₃Dabar aš einu pas tave

ir tai kalbu pasaulyje,

kad jie turėtų savyje

manojo džiaugsmo pilnatvę.

₁₄Aš jiems perdaviau tavo žodį,

bet pasaulis jų nekentė,

nes jie ne iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

₁₅Aš neprašau,

kad juos paimtum iš pasaulio,

bet kad apsaugotum juos nuo piktojo.

₁₆Jie nėra iš pasaulio,

kaip ir aš ne iš pasaulio.

₁₇Pašventink juos tiesa!

Tavo žodis yra tiesa.

₁₈Kaip tu esi mane atsiuntęs į pasaulį,

taip ir aš juos pasiunčiau į pasaulį.

₁₉Dėl jų aš pašventinu save,

kad ir jie būtų pašventinti tiesa.

₂₀Ne tik už juos aš meldžiu,

bet ir už tuos,

kurie per jų žodį mane įtikės:

₂₁tegul visi bus viena!

Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje,

tegul ir jie bus viena mumyse,

kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.

₂₂Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs,

aš perdaviau jiems,

kad jie būtų viena, kaip mes esame viena:

₂₃aš juose ir tu manyje,

kad jie pasiektų tobulą vienybę

ir pasaulis pažintų,

jog tu esi mane siuntęs

ir juos myli taip, kaip mane mylėjai.

₂₄Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji

būtų su manimi ten, kur ir aš,

kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs,

nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą.

₂₅Teisingasis Tėve,

pasaulis tavęs nepažino,

o aš tave pažinau.

Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei.

₂₆Aš paskelbiau tavo vardą

ir dar skelbsiu, kad meilė,

kuria mane pamilai,

būtų juose ir aš būčiau juose“.