Juditos 16

„Pradėkite giesmę mano Dievui

būgneliais su žvangučiais,

giedokite Viešpaties šlovei

su cimbolais.

Giedokite jam naują giesmę,

aukštinkite jį ir šaukitės jo vardo.

₂Juk Viešpats yra Dievas,

kuris triuškina kovos gretas ir

stato sau stovyklą savo tautoje;

jis mane išgelbėjo iš engėjų rankų!

₃Asiras atžygiavo iš šiaurės kalnų,

atėjo su nesuskaitoma daugybe karių.

Savo miniomis pripildė slėnius,

arkliais uždengė kalvas.

₄Gyrėsi sudeginsiąs mano žemę,

sunaikinsiąs kalaviju mano jaunus vyrus,

sutraiškysiąs žemėje mano mažylius,

padarysiąs mano vaikus grobiu,

išsivarysiąs mano mergeles.

₅Bet Viešpats Visagalis sužlugdė juos

moters ranka.

₆Jų galiūnas nekrito

nuo jaunų vyrų rankų

nei paguldė jį titanų sūnūs,

nei puolė jį aukštaūgiai milžinai,

bet Merario duktė Judita jį sužlugdė

savo veido grožiu.

₇Ji nusivilko našlės drabužį,

kad suburtų užgautuosius Izraelyje.

Ji pasitepė veidą kvepalais,

₈susegė plaukus diadema

ir apsivilko lininį apdarą,

kad suviliotų jį.

₉Jos sandalai sužavėjo jo akis,

jos grožis užbūrė jo protą,

ir kalavijas nukirto jam galvą!

₁₀Nuo jos drąsumo persai drebėjo,

jos drąsos medai išsigando.

₁₁Kai mano kuklieji suriko kovos šūkį,

juos apėmė siaubas.

Kai mano silpnieji šaukė,

jie drebėjo.

Išgirdę jų kovos šūkį,

jie klykė ir leidosi bėgti.

₁₂Jaunų vergių sūnūs juos badė

ir žalojo tarsi bėglių vaikus.

Jie žuvo nuo mano Viešpaties gretų!

₁₃Naują giesmę savo Dievui giedosiu:

Viešpatie, tu didis ir garbingas,

nuostabus galybe, nenugalimas.

₁₄Visi tavo kūriniai tau tetarnauja,

nes tu tarei, ir jie atsirado,

tiktai kvėpei,

ir jie buvo sukurti,

nes nėra, kas apgalėtų tavo balsą.

₁₅Kalnai bus pajudinti iš pat pamatų

tarsi vanduo;

tau žvilgtelėjus tirps uolos

tarsi vaškas.

Bet tavęs pagarbiai bijantiems

tu be galo gailestingas.

₁₆Kiekvienos aukos malonus kvapas

tau tik smulkmena,

ir visų deginamųjų aukų taukai

tau tik mažmožis,

bet žmogus, bijantis Viešpaties,

yra didis.

₁₇Vargas tautoms,

sukylančioms prieš mano giminę!

Viešpats Visagalis atmokės jiems,

teismo dieną nubaus juos,

ugniai ir kirmėlėms atiduos jų kūną.

Kentėdami jie verks amžinai“.