Izaijo 46

₁Belis sukiužo, Nebojas susigūžia;

jų stabai sukrauti ant asilų ir galvijų.

Tie, kurie turėtų nešti jus,

dabar kaip naštos kraunami ant nuvargusių gyvulių.

₂Gūžiasi, kiūžta ir jie drauge,

nuo naštos išsigelbėti negali;

jie patys eina į nelaisvę.

₃Klausykitės manęs, Jokūbo namai,

ir jūs, kas likote gyvi iš Izraelio namų!

Nuo pat gimimo esate mano našta,

išlaikiau jus nuo pat vaikystės.

₄Liksiu vis tas pats,

kai jūs pasensite;

kai jūs pražilsite,

nešiosiu ir tada.

Aš – tas, kuris nešiojau,

aš – tas, kuris nešios,

aš – tas, kuris jus neš ir išgelbės.

₅Su kuo palyginsite mane

ir su kuo sulyginsite mane?

Arba su kuo sugretinsite mane,

kad būtume panašūs?

₆Dosnieji iš kapšio išpila auksą,

svarstyklėmis atsveria sidabrą

ir pasisamdo auksakalį,

kad iš to jiems padarytų dievą,

kurį jie garbintų, žemėn kniūbsti puldami.

₇Dedasi jį ant pečių,

nešiojasi visur;

kai pastato jį vieton,

jis stovi ten sustingęs

ir nepajuda iš vietos.

Nors jie šaukiasi,

jis negali atsiliepti

nei išgelbėti jų iš nelaimės.

₈Atminkite tai ir būkite ryžtingi,

dėkitės į širdį, nusidėjėliai!

₉Atminkite, kas buvo anksčiau,

senų senais laikais:

aš esu Dievas,

ir nėra kito;

aš – Dievas,

ir nėra tokio kaip aš.

₁₀Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios,

iš anksto paskelbiu,

kas dar įvyks.

Tariu: „Mano užmojis bus įvykdytas!“

Aš įvykdysiu visa,

kas sumanyta.

₁₁Šaukiu iš rytų plėšrų paukštį,

iš tolimos šalies žmogų,

kad įvykdytų mano užmojį.

Kaip kalbėjau, taip ir įvykdysiu,

ką užsimojau, tą ir padarysiu.

₁₂Klausykitės manęs, užsispyrėliai;

jūs esate toli nuo teisumo pergalės.

₁₃Aš pats įgyvendinu savo teisumą;

jis nebetoli, mano išganymas nevėluos.

Aš pats suteiksiu išganymą Sione,

Izraeliui suteiksiu savo šlovę.