Pranašavimas Tyrui
1Vienuoliktų metų mėnesio pirmą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis: 2„Žmogau, kadangi Tyras sakė apie Jeruzalę:
‘Še tau! Tautų vartai išlaužti,
jie atsivėrė man.
Būsiu turtingas,
kai ji dabar guli griuvėsiuose!’ –
3taip kalba Viešpats DIEVAS:
‘Tikėk manimi, aš prieš tave, Tyre!
Kaip jūra sukelia bangas,
taip aš sukelsiu prieš tave daug tautų.
4Jos išardys Tyro mūrus
ir nuvers jo bokštus.
Nušluosiu nuo jo dulkes
ir paversiu jį plika uola.
5Jis taps vieta jūroje
tinklams džiovinti,
nes aš pasakiau, – tai Viešpaties DIEVO žodis. –
Jis bus tautų plėšiamas,
6o jam pavaldūs miestai žemyne
bus išžudyti kalaviju.
Tuomet jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS’“.
7Juk taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, atvesiu prieš Tyrą iš šiaurės Babilono karalių Nebukadnecarą, karalių karalių, drauge su žirgais, vežimais, raiteliais, su didele ir galinga kariuomene.
8Tau klusnius miestus žemyne
jis išžudys kalaviju.
Prieš tave pasistatys apgulos bokštus,
prieš tave supils pylimą
ir prieš tave pakels skydų stogą.
9Savo mūrdaužių jėgą jis atgręš į tavo sienas,
tavo bokštus sutrupins savo kirviais.
10Jo žirgų bus tokia daugybė,
kad jų sukeltos dulkės apdengs tave.
Nuo raitelių, ratų ir vežimų ūžesio
drebės tavo sienos,
kai jis žengs pro tavo vartus,
kaip daro žengiantys į pralaužtą miestą.
11Savo žirgų kanopomis
jie nutryps visas tavo gatves,
kalaviju išžudys tavo žmones;
nugrius žemėn tavo didingi stulpai.
12Jie išplėš tavo turtus,
išgrobstys prekes,
išardys tavo mūrus,
sugriaus puikiuosius tavo namus,
sumes į vandenį
tavo akmenis, sijas ir žemes.
13Padarysiu galą tavo dainų skambėjimui,
nebebus girdėti tavo lyrų garsų.
14Paversiu tave plika uola,
tu tapsi vieta tinklams džiovinti.
Daugiau niekada nebūsi atstatytas,
nes aš, VIEŠPATS, pasakiau“, –
tai Viešpaties DIEVO žodis.
15Taip kalba Viešpats DIEVAS Tyrui: „Ar nedrebės salos, kai tu krisi, kai sužeistieji vaitos, kai tavo viduje vyks žudynės? 16Tuomet visi pajūrio vadai nužengs nuo savo sostų, nusimes skraistes ir nusivilks išsiuvinėtus drabužius. Apsirengs siaubu, sėdės ant žemės ir be perstojo drebės apstulbę dėl tavęs. 17Jie apraudos tave, sakydami:
‘Kaip tu pradingai iš jūrų,
garsusis mieste!
Galingas jūroje buvo jis ir jo gyventojai,
jie kėlė siaubą visiems jos gyventojams.
18O dabar, tavo kritimo dieną
dreba visos pamarių salos;
pamarių salos apstulbusios dėl tavo žuvimo’“.
19Juk taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kai būsiu pavertęs tave griuvėsių miestu, tokiu pat, kaip kiti sugriauti miestai, kai būsiu užliejęs tave gelme, ir didieji vandenys bus tave apsėmę, 20nugramzdinsiu tave drauge su žengiančiais į kapą, pas praėjusių laikų žmones. Apgyvendinsiu tave žemės gilumoje tarp senovės griuvėsių drauge su žengiančiais į kapą, kad daugiau nebūtum gyvenamas ir nebespindėtum didybe gyvųjų šalyje. 21Privesiu tave prie baisaus galo, ir tavęs nebebus! Nors būsi ieškomas, nebebūsi atrastas per amžius“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.