A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas (RUB|KAV)
20

Dešimt Dievo Įsakymų

201Tada Dievas ištarė visus šiuos žodžius: 2„Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų.

3Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.

4

20,4-5
Iš 34,17
Kun 19,4
26,1
Įst 4,15-18
27,15
Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. 5
20,5-6
Iš 34,6-7
Sk 14,18
Įst 7,9-10
Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydulingas20,5 T. y. reikalaujantis ypatingo atsidavimo ir ištikimybės. Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, 6bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.

7

20,7
Kun 19,12
Nenaudosi piktam20,7 Arba: „Netarsi be reikalo“. VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam20,7 Arba: „taria be reikalo“. jo vardą.

8

20,8
Iš 16,23-30
31,12-14
Atmink ir švęsk šabo dieną. 9
20,9-10
Iš 23,12
31,15
34,21
35,2
Kun 23,3
Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, 10bet septintoji diena yra VIEŠPATIES, tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. 11
20,11
Pr 2,1-3
Iš 31,17
Juk per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl VIEŠPATS septintąją dieną palaimino ir pašventino.

12

20,12
Įst 27,16
Mt 15,4
19,19
Mk 7,10
10,19
Lk 18,20
Ef 6,2
Gerbk savo tėvą ir motiną,
20,12
Ef 6,3
kad ilgai gyventumei žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.

13

20,13
Pr 9,6
Kun 24,17
Mt 5,21
19,18
Mk 10,19
Lk 18,20
Rom 13,9
Jok 2,11
Nežudysi.

14

20,14
Kun 20,10
Mt 5,27
19,18
Mk 10,19
Lk 18,20
Rom 13,9
Jok 2,11
Nesvetimausi.

15

20,15
Kun 19,11
Mt 19,18
Mk 10,19
Lk 18,20
Rom 13,9
Nevogsi.

16

20,16
Iš 23,1
Mt 19,18
Mk 10,19
Lk 18,20
Neliudysi melagingai prieš savo artimą.

17

20,17
Rom 7,7
13,9
Negeisi savo artimo namų; negeisi savo artimo žmonos ar vergo bei vergės, ar jaučio, ar asilo, ar bet ko, kas priklauso tavo artimui“.

Dievo baimė

18

20,18-19
Hbr 12,18-19
Matydami perkūnijos griausmus ir žaibus, rago gaudesį ir kalną dūmuose, visi žmonės buvo baimės apimti, drebėjo ir stovėjo atokiai. 19„Tu mums kalbėk, ir mes klausysime, – sakė jie Mozei, – tenekalba mums Dievas, kad nenumirtume!“ 20Mozė tarė žmonėms: „Nebijokite! Dievas atėjo tik tam, kad jus išmėgintų ir kad sužadintų jumyse savo baimę, idant nenusidėtumėte“. 21Žmonės liko stovėti atokiai, tuo tarpu Mozė prisiartino prie tirštojo debesies, kuriame buvo Dievas.

22VIEŠPATS sakė Mozei: „Taip sakysi izraelitams: ‘Jūs patys matėte, kad aš kalbėjausi su jumis iš dangaus. 23Todėl nedirbsite kitų dievų iš sidabro, nei dievų iš aukso nedirbsite. 24Tik aukurą iš žemių man padirbsi ir aukosi ant jo deginamąsias atnašas bei bendravimo aukas, avis bei jaučius. Aš pas tave ateisiu ir tave palaiminsiu kiekvienoje vietoje, kur noriu, kad mano vardas būtų minimas. 25O jei statysi man aukurą iš akmens,

20,25
Įst 27,5-7
Joz 8,31
nedaryk jo iš tašytų akmenų, nes, panaudodamas kaltą, juos suterši. 26Nelipsi prie mano aukuro laiptais, idant nebūtų atidengtas tavo nuogumas.’